O beje, ieškau savęs. Šįkart atvirai apie pasaulio gelbėjimą. Šįkart įvyko nesusipratimas ir iš pradžių buvo žodis. Taigi, ieškau savęs ir galvoju, kaip žodį paversti ne žodžiu.

Karoče, rašau ir pats nesuprantu. Einu gelbėt.

Šiandien vaikštau po internetą. Leidau sau vėl nenueiti į darbą. Sakai, geras darbas, kad galiu nenueiti ten? Negaliu, bet nenuėjau. Leidau sau tai. Aišku, darbdavys turi savo galvoje mano nenuėjimo pateisinimą, kurį pats jam pateikiau. Ir rytoj leisiu sau nenueiti. Ir poryt. O savaitgalį su zoroposhlaitu lėksim į didžiausią renginį pabaltarusy. Tik iš skirtingų vietų. Bet manau, kad susitiksim. Turim pabėgiot po pievas kartu.

Jeigu būsiu gyvas, ateisiu ir į Laimikio organizuojamą ex vėjo pakavimą now burbuliatorių. Nu, gal po darbo iškart. Leisiu sau ten nueiti…

Eiti neiti, eiti neiti. Prisipuošiu dar per tą gyvenimą. Ir pasaulį išgelbėsiu, būtinai.

Pradėsiu. Ne apie filosofiją ir šio blog’o pavadinimą. Net ne apie transatlantinius santykius ar oro valymo įrenginius. Ir visai tikrai ne apie meiles. Nors apie jas gal visvien vėliau. Ir apie filosofiją vėliau.

Šįkart apie vardus. Ar žinai, koks mano vardas? Šioje erdvėje aš tik pasauliogelbėtojas ir tiek. Ir net be „ė“, nors prieš tai taip parašiau. Tu apie mane nežinai ničnieko. Nebent dirbi specialiosioms tarnyboms ir fiksuoji kiekvieną mano judesį internete arba naktimis žiūri pro langą į mane miegantį. Neturiu užuolaidų.

O aš sužinau, koks tavo vardas. Net neatspėju. Net nebandau spėti. Turiu blogą įprotį neįsiminti vardų. Prisimenu tik retus. Ir tik retai. Yra, kurie turi fenonenormalią atmintį, aš tokios neturiu.

Apie savo misiją išgelbėti pasaulį irgi nekalbėsiu. Juk tu dar apie mane nieko nežinai. Na, tik zoropošlaitu žino. Ir šio asmens įrašo lauksiu. zoro, nu?

O aš sužinau tavo vardą virtualioje erdvėje. Tik nesu tikras kodėl tu jį skelbi. Ir kodėl kvieti mane į draugus Facebook’e?